Aprašymas
Daug rašytojų ir kompozitorių savo kūriniuose stengėsi atskleisti Septynių paskutinių Jėzaus žodžių slaptingumą ir didybę: Haidnas, Bethovenas ir Dvoržakas šia tema sukūrė didingus kūrinius, prie jos nuolat grįždavo tokie rašytojai kaip Džeimsas Džoisas, Džerardas Manlis Hopkinsas, Dilanas Tomas ir Samuelis Beketas.
Tačiau Noihauso pasinėrimas į kiekvieną iš šių ištarmių yra visiškai kitokio pobūdžio. Apmąstydamas paskutinius Jėzaus žodžius, jis atveria žmogiškosios patirties gelmes ir išryškina pagrindinį Vakarų civilizacijos naratyvą – Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą, o jo kalbėjimo stilius pajėgus prikaustyti visų – tikinčiųjų, netikinčiųjų ir abejojančiųjų – dėmesį.
Per šimtmečius teologai yra prigalvoję be galo sudėtingų atpirkimo teorijų: kodėl taip yra, kad šis vienas turėjo numirti, kodėl ši Jo mirtis mums yra visų mirčių mirtis, kodėl Jo atviras kapas mažiausiam iš šios žemės vaikų atveria duris į rytojų be pabaigos. Ir visos atpirkimo teorijos yra slėpinio, meilės slėpinio, aiškinimas.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.