Aprašymas
Dantė gimė Florencijos aristokratų šeimoje 1265 m. Jo tikrasis vardas – Durantė, kurį jis sutrumpino į Dantę ir padarė savo literatūriniu slapyvardžiu. Tai pereinamojo laikotarpio rašytojas. Jo kūryboje atsispindi charakteringi viduramžių gyvenimo elementai ir kai kurios Renesanso epochos idėjos. Engelsas pavadino Dantę paskutiniuoju viduramžių ir kartu pirmuoju naujųjų laikų poetu. 1277 m. kai Dantei buvo dvylika metų, jis buvo prižadėtas Gemmai, Messer Manetto Donati dukteriai. Tais laikais vedybų sutartys buvo gan dažnos. Ši svarbi ceremonija netgi reikalaudavo formalių aktų, patvirtintų notaro. Dantė su Gemma susilaukė keleto sūnų. Pirmasis Dantės kūrinys — eilėraščių knyga Naujasis Gyvenimas (La vita nuova, 1294). Tai meilės lyrika su autobiografiniais motyvais.
Šiame kūrinyje apdainuota poeto meilė Beatričei Portinari, su kuria poetas susipažino dar vaikystėje. Beatričė tapo Dantei moters grožio ir taurumo įsikūnijimu, poeto kūrybos įkvėpėja. Jau šiame rinkinyje atsispindi Dantės poetinio mąstymo ypatumai, kurie dar labiau atsiskleis vėlesnėje kūryboje. Tai skaičių simbolika, didžiulė emocinė įtampa, paslaptingumo ir pagarbos aura apgaubtas Beatričės paveikslas. Jos garbei Dantė paskyrė ir gražiausią kūrinį, poemą Dieviškoji komedija (La divina commedia). Šią poemą Dantė rašė daugelį metų ir baigė, matyt, prieš pat mirtį. Rašytojas mirė Ragenoje 1321 m. ir ten buvo palaidotas.
Iš italų kalbos vertė Sigitas Geda
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.