Skaruliai – Marija Matušakaitė, Vidmantas Jankauskas, Klaudijus Driskius

Aprašymas

Pastaraisiais metais sulaukiame leidinių, kuriuose atskleidžiama sovietmečiu netoleruota, o dabar naujai atrandama Lietuvos miestelių ir kaimų, juose išlikusių kultūros paminklų istorija. Nedideli konkretaus regiono praeities fragmentai aktualūs ne tik vietos žmonėms. Lokaliuose tyrimuose kartais idealiai skleidžiasi vadinamoji mikroistorija, kuri sukonkretina ir pagyvina mūsų suvokimą apie bendriausius ilgalaikius visuomenės raidos procesus, teikia medžiagos Lietuvos socialinių santykių, religijos, kultūros, meno, papročių, kasdienybės istorijos tyrinėjimams. 2010 m. pasirodė reprezentatyvi knyga „Skaruliai“, skirta kadaise garsios, o dabar išnykusios gyvenvietės istorijai. Knygos įkvėpėjas ir rėmėjas – AB „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys, moksliniam darbui sutelkęs aukšto lygio profesionalų pajėgas. Leidinio sudarytojas ir fotografas – Klaudijus Driskius. Tekstų autoriai – dailėtyrininkai Marija Matušakaitė ir Vidmantas Jankauskas. Humanitarinių mokslų tiriamojo projekto inicijavimas ir finansavimas Lietuvos verslo sluoksniuose –­ retas reiškinys, tikėtina, prognozuojantis optimistines tarpusavio santykių tendencijas. Džiugina tai, kad dėmesys ir lėšos skirti ne kuriam nors prestižiniam, Lietuvos žiniasklaidoje gerai matomam, o toli nuo kasdienių aktualijų šurmulio esančiam, bet brangintinam Lietuvos kultūros objektui –­ iš Lietuvos žemėlapių prapuolusiems Skaruliams. Gražią „Achemos grupės“ iniciatyvą galima būtų traktuoti kaip tam tikrą skolos grąžinimą – gamyklos statyba sovietmečiu sunaikino senąjį kaimą. Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kreipimesi rašoma, kad tai knyga, „kurioje rasi vienos Lietuvos gyvenvietės penkių šimtmečių istoriją ir įamžintą paskutinį paminklą – Skarulių Šv. Onos bažnyčią“. Pirmojoje knygos dalyje V. Jankauskas apžvelgia Skarulių dvaro, kaimo ir parapijos istoriją, pasitelkdamas daug įvairiausio pobūdžio, skirtingo laikotarpio archyvinių šaltinių ir publikacijų. Rašant naudotasi ir skaruliečio, dabar Vilniuje gyvenančio Alfredo Samerdoko kruopščiai surinkta istorine medžiaga apie kaimą ir jo gyventojus. Tai pirmasis bandymas nuosekliai pristatyti ilgaamžę kadaise garsaus kaimo praeitį. Perskaičius knygą, darosi aišku, kodėl šiandien ne kiekvienam žinoma vietovė 1613 m. Amsterdame išleistame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėta greta Kauno kaip reikšminga, didiko rūmus turėjusi gyvenvietė, svarba prilygstanti to meto Viduklei ar Ašmenai, arba kodėl XVII–XVIII a. vieneri Kauno miesto gynybinės sienos vartai turėjo Skarulių pavadinimą…