Belaukiant, kol pakils vanduo – Maryse Condé

Aprašymas

Romane „Belaukiant, kol pakils vanduo“ motinystės grandis, lyg nematoma gija mistiškai susieja vaiką su ta, kuri jį išnešiojo. Tad visiškai logiška, kad Maryse Condé savo herojui davė akušerio specialybę. Romano siužetas prasideda Gvadelupėje. Gydytojas Babakaras liūdi dėl nėščios jaunos pabėgėlės iš Haičio, kuri mirė gimdydama. Naujagimei Anais pavyko išgyventi. Trapus sutvėrimas absoliučiai pavergė Babakarą ir jis nusprendžią Anais įsidukrinti.

Mažoji Anais neturi nieko, tik jį ir Babakaras nori padovanoti jai ateitį. Jie išskrenda į Haitį – kamuojamą smurto, korumpuotų vyriausybių, sukilėlių gaujų, bet labai gražią, užburiančią salą. Babakaras ieško Anais šeimos – tetos, dėdės, galbūt senelių, kurie galėtų papasakoti jos istoriją. Savo klajonėse jis gali pasikliauti tik savimi ir dviem draugais – haitiečiu Movaru ir palestieniečiu (apsimetančiu libaniečiu) Fuadu. Tie vyrai panašūs į jį – tremtiniai, vienišiai, ieškantys savęs, perėję ugnį ir vandenį.