Apie tragišką žmonių ir tautų gyvenimo jausmą – Miguel de Unamuno

Aprašymas

Garsaus ispanų filosofo, poeto, dramaturgo Miguelio de Unamuno studijoje „Apie tragišką žmonių ir tautų gyvenimo jausmą“ subtiliai ir originaliai interpretuojamos krikščioniško gyvenimo esmės, asmenybės ir aplinkos sąveikos, papročių, instinktų, prietarų problemos. „Protas kalba, o jausmas graužia“, – pasakė Petrarca; tačiau protas taip pat graužia ir graužia patį mūsų širdies vidurį. Jis turi daug šviesos, tačiau ne šilumos. „Šviesos, šviesos, daugiau šviesos!“ – sakoma sušuko mirdamas Goethe. Ne, šilumos, šilumos, daugiau šilumos, nes mirštame iš šalčio, o ne nuo tamsos. Naktis nežudo; žudo ledas. Miguel de UNAMUNO Miguel de Unamuno (1864-1936) – garsus ispanų filosofas, romanistas, poetas, dramaturgas, mūsų skaitytojai puikiai prisimena jo prozos knygą “Migla. Trys pamokomi romanai ir prologas”, lietuviškai išleistą 1975 m. Pagrindinės šio rašytojo ir originalaus mąstytojo kūrybos problemos – asmenybės ir aplinkos sąveika, dvasinių vertybių vieta šioje sąveikoje, papročių, instinktų, prietarų inercija ir asmenybės dvasinis statusas.