Aprašymas
Prisimindami vaikystę, rašydami autobiografijas, tuoj po tėvų dažniausiai minime savo mokytoją arba mokytojus. Tai jie veda mus į gyvenimą, kūrybą, mokslą. Kartais juos minime ne dėl to, kad mūsų galvas prikrovė žinių, o kad mus pastebėjo, kaip nors gražiai ir teisingai pasielgė.
O labiausiai prisiminsime tuos, kurie vieną dieną neatėjo į pamoką… Juos prisiminti padės ir ši knyga: dokumentai iš atsivėrusių archyvų, nukentėjusių mokytojų sąrašai su negailestingais prierašais prie pavardžių: ištremtas, nukankintas, sušaudytas, dingęs be žinios, nuteistas, žuvo kovodamas partizanų būryje…
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.