Kai mirtis nusišalina – Jose Saramago

Aprašymas

Rašytojo Jose Saramago romane „Kai mirtis nusišalina“ diskutuojama filosofiniais, egzistenciniais klausimais, kurie visada domino autorių. Pagrindinė tema, nagrinėjama šiame romane, liečia natūralią žmogaus gyvenimo baigtį – mirtį. Tačiau, kas nutiktų, jei vieną dieną ji tiesiog pasišalintų ir niekas daugiau nemirtų?

Būtent į tokią distopinę šalį ir nukelia romanas. Mirtis, neapsikentusi žmonių nedėkingumo, nusprendė streikuoti ir savo darbo nebeatlikti. Ir štai, kitą dieną nenumirė nė vienas žmogus. Ir dar kitą, ir dar! Gyventojai ėmė švęsti, laidotuvių biurai ir valdžia griebėsi už galvos, o mirtis – šios knygos pagrindinė veikėja ir žvaigždė – tuo tarpu, stebėjo savo eksperimentą.

Visgi džiaugsmą dėl nemirtingumo greitai nuslopino paprasta realybė ir ne tokia jau graži buitis. Nors žmonės nustojo mirti, jie vis dar sensta, serga sunkiomis ligomis, susižeidžia. Prasideda milžiniškos demografinės problemos, perpildomos ligoninės, o artimieji turi amžinai slaugyti nusilpusius ar komoje gulinčius ligonius bei senukus. Tokiomis sąlygomis netrunka atsirasti Maphia – grupuotė nelegaliai gabenanti ligonius į užsienį, kur jie galiausiai gali susitikti su Mirtimi.

Nobelio literatūros premijos laureato knygoje „Kai mirtis nusišalina“ klausiama, kokia gi gyvenimo prasmė, jei jis niekada nesibaigia. Ar mirtis tikrai yra neigiamas reiškinys? Romano pasakotojo balsas nestokoja kandumo ir besivystantis siužetas atskleidžia mūsų visuomenės trūkumus, kuriuos netikėtai suteiktas nemirtingumas tik išryškina.