Aprašymas
Ikikrikščioniškos Lietuvos šventviečių istorija yra ilga ir turininga. Vis dėlto iki šiol daugelį jos puslapių dengia paslapties skraistė, ir mokslinis šventviečių pažinimas išlieka aktualus ateities lituanistinių tyrimų uždavinys. Įvairios gausiai išlikusios daugelyje Lietuvos rajonų senosios šventvietės sudaro vertingą baltų ir lietuvių kultūros paveldo vertybių dalį. Tai ryškus, dažnai dominuojantis kultūrinio kraštovaizdžio elementas. Nors ikikrikščioniškos šventvietės yra žinomos ir kaimyninėse šalyse, dažna Lietuvos šventviečių grupė yra unikali, ir tuo yra pabrėžiama jų svarba puoselėjant etninę lietuvių kultūrą. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Žemaitijos krikšto (1387, 1413) metu senųjų šventviečių tradicija nutrūko. Senąsias šventvietes pakeitė nauji – krikščioniški – maldos namai. Vis dėlto istoriniai XV–XIX a. duomenys ir kompleksiniai pastarųjų dešimtmečių tyrinėjimai rodo, jog senosios šventvietės po oficialaus krikščionybės įvedimo išliko svarbi žmonių religinio gyvenimo dalis.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.