Aprašymas
14Naujasis Brėmenas, 1961-ieji – naujų vilčių ir svajonių laikai. Tačiau Frenkui Dramui tų metų vasara negailestinga. Jį įvairiais pavidalais aplanko mirtis. Nelaimingas atsitikimas. Gamtos dėsnis. Savižudybė. Žmogžudystė. Rodosi, tą vasarą Frenkui bus lemta prisiminti kaip sielvarto metą. Iš dalies taip ir atsitinka, bet ne visai. Jo tėvas cituodavo Aischilą, teigusį, kad tas, kuris mokosi, turi kentėti. Pasak Frenko tėvo, netgi mums miegant, skausmas lašas po lašo smelkiasi į širdį, kol neviltyje prieš mūsų valią kaip Dievo malonė ateina išmintis.
Tą vasarą mirtis palytėjo visą Frenko šeimą – ir pastorių tėvą, ir aistringą, meninės sielos motiną, ir į Džiulijardą susirengusią seserį Arielę, ir ne pagal metus išmintingą jaunesnįjį brolį Džeiką. Frenkas staiga nubloškiamas į suaugusiųjų pasaulį, pilną paslapčių, melo ir išdavystės.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.